atiduoti

atidúoti, -da, atìdavė 1. tr. negrąžintinai įteikti (kam), nepasilikti sau: Ką turėjau, àtdaviau Eiš. Aš buvau atidẽvęs jam arklį Žml. Šitą obuolį atidúok tam mažiui (vaikui) Kt. Paskutinius marškinius atadúotum J.Jabl. Vainikėlį atidaviau nuo ... galvelės JV460. Ir visą kraitelį atìdaviau JV896. | Viešpatie, ... ataduok mumus pagalei mūsų piktenybių Mž561. ^ Kad prižadėjai, ir atiduok Sim. ║ paskirti, pateikti: Atiduosime balsus tik už tikrus liaudies teisių gynėjus (sov.) P.Cvir. ║ prk. pareikšti: Ir tos marios ataduost tau garbas PK150. Garbę ir liaupsę ataduomi DK180. 2. tr. padovanoti: Davė ir atìdavė (nebereiks grąžinti) Jnšk. Užbrėžė atiduotą klioštoriui žemę M.Valanč. 3. tr. Mž32, SD403 grąžinti: Jis atidavė, kiek pažyčyjo J. Ką svetimo paimu, aš visados atadúodu Sb. Tu man peilio nebeatidúodi Pn. Vienam skolą atdúodi, kitas jau beprašąs Vvr. Vienas ir radęs atdúoda, o kitas ir iš kešeniaus ištraukia Lp. Aš jam piningus jau àtdaviau K. Jei ne pinigais, tai kviečiais atidúosiu [skolą] Kt. Už vieną avį keturias atiduos S.Stan. Juoką ažu juoką ataduot SD217. Ataduomi ketveriopai DP35. Ir jiemus jų pinigus ataduoti BB1Moz42,25. ^ Atiduos, kada akmuo žaliuos suv. Palauk, atiduos, kada zuikiai šunis užvaduos Sim.

atiduotinaĩ adv.: Atiduotinaĩ gavau bulvių Šts. Įdaviau karvę atiduotinaĩ, ale kas beatiduos? Skd. Ar tu imi iš manęs ataduotinaĩ ar nebeataduotinaĩ Š. | refl. tr.: Kodėl mes vieni kitiem neskolinsim, jeigu greit atsiduodame? Ds. Skolų negali atsidúot Pls.

4. tr. R120 sumokėti, atsiteisti, atlyginti: Kiek atàdavei už duonkepį? Kp. Kiekgi už tą viedrą atìdavėt? Srv. Jiem reik da broliui atidúot keturi tūkstančiai Jnšk. Atduost algą tikrą pagal darbą kožną PK66. Pieno nevežu [į pieninę], sviestu atidúodu (apie rekviziciją) Ėr. Bulbes kopūstais atidúočiau Ėr.

atiduotinaĩ adv.: Šitas arklys atiduotinaĩ keturi šimtai penkiasdešimt litų (tokia jo paskutinė kaina) Sv. | refl.: Jau alga atsìdavė [bernui] Gs.

5. tr. pavesti, paskirti: Atdavęs žemę vaikuo, dabar ir vargsta po svetimas kamaras Šts. Sūnus mirė, gaus dukteriai atdúoti gyvenimą (ūkį) Vvr. Tau atduomi dūšią mano KN144. Ing rankas tavo ataduome dūšias ir kūnus mūsų PK32. ^ Atìdavė lapei vištas ganyt Kp. | refl.: Mergytė atsidavė ant tokio grieko rš. Ant pijokystės yra atsidavę Sz. ║ refl. pasikliauti, atsidėti, pasitikėti: Negi kurio žento malonei atsiduosime senatvėje? V.Krėv. Kaip matysi, taip ir daryk – ant tavęs atsiduodu Žem. Aš jau ant jo atsìdaviau Gs. Atsidúok ant jojo, t. y. pasikliauk ant valios Dievo J. ║ paaukoti, atsidėti: Ataduomi savo gyvatą už tėvonystę (įpėdinystę) B. Kursai atidavė patsai save už nusidėjimus mūsų GNPvG1,4. | refl.: Jis yra labai mokslui atsidãvęs Sb. Tą meilę ji užsitarnavo savo atsidavusiu darbu sp. Negi visi lygiai tiems darbams gal atsiduoti M.Valanč. Su kūnu ir su dūšia atsidãvęs Plv.

atsidãvusiai adv.: Jis dirbo nuoširdžiai ir atsidavusiai rš.

6. tr. netekti, prarasti, išeikvoti: Anglių kasykloje jis atidavė visą savo sveikatą rš. 7. tr. išvežti, išsiųsti: Jį atìdavė į mokslus svetur Sr. Avis į ganyklą atìdavė Grž. 8. refl. daug iškrauti: Ot šiandie atsìdaviau iš uorės Jnšk. 9. tr. išleisti už vyro: Motutė išnešiojo ir atìdavė šelmiui berneliui LTR(Sb). 10. tr. paimti (į kariuomenę): Nelabai sveikas – jo neataduõs vaiskan Trgn. Kai vilko gerklėn – visus atadavė Sdk. 11. tr. pasakyti (sveikinant): Išgirdęs viršininką baisiai šūkaujant, atėjo atiduot labą rytą V.Kudir. Neužmiršk atadúotie jiems labas dieneles Ob. 12. intr. panašiam atrodyti: Taip atdúoda į Valančiaus Manę Slnt. Mun taip àtdavė kaip į Jasaitį Slnt. 13. refl. skleisti kvapą (ppr. nemalonų), būti panašaus kvapo: Negeru ūmu atsidúoda viralas, mėsa, t. y. smirdi J. Čia kažkas atsidúoda (dvokia) Jnk. Jo iš burnos atsiduoda Grl. Tavo kojos baisiai atsidúoda Klvr. Tas peilis vis dar silkėm atsidúoda Kri. Viralas dūmais atsidúoda Ldk. Čia mėšlu atsidúoda Alk. Pelkės šienas žuvia atsidúoda Ll. Mėsa smarkiai atsiduoda ožiena Blv. Kaip nekenčiu to krominio sūrio – pačia avim atsidúoda Vkš. Medžiu atsiduodąs R209. | Vynas gardžiai atsidúoda (skaniai kvepia) Užp. Kvepiu kuo, atsiduomi SD238. Krosnis atsidavė šiluma rš. | prk.: Ilgus metus jo mokinių lenkų kalba atsiduodavo žemaitiškumu A.Janul. ^ Kokiame liekne augęs, tokiu ir atsiduoda J.Jabl. Žuvis ir svečias trečią dieną atsidúoda Grdž. Kas puode buvo, tuo ir šukės atsiduoda Mrk. 14. refl. rodytis: Man taip atsidúod, būk aš varpnyčią matąs KI549. Tai man atsidúod lyg kaip kokia pasaka KII42. Juo daugiaus aš tą dalyką apmąstau, juo tamsesnis jis man atsidúod KII52. Man atsidúoda, kad praejusis pavasaris buvo šaltesnis Prk. Man taip atsìdavė tavo pasakymas Dr. 15. refl. ateiti: Kada tu atsdúosi? Ds. Iš kur tas Petras atsìdavė? Sk. ║ refl. pareiti: Aš misliau, kad jūs abu namo atsìdavėt Kp. 16. tr. atšviesti, atmušti: Veidą ataduomi R74. Zerkolas veidą atduost N. ║ refl. atgarsėti, ataidėti: Šovė bernužėlis į baltą liepelę, atsìdavė jam garsus balselis pas jauną mergelę (d.) Žž. Šukytai skamba, šuke atsiduost R306. 17. refl. atsitikti: Per karą vis nelaimių atsidúodavo Smln.

◊ ant vienõs atsidúoti pasiryžti: Visų Šventų rytą, ant vienos atsidavusi, Martynienė ankstie nuėjo į bažnyčią Žem.

dvãsią atidúoti mirti: O palenkęs galvą, atadavė dvasią BtJn19,30.

grabù atsidúoti būti senam, nebetinkamam vedyboms: Jis grabeliu atsiduoda Plv. Jau atsiduoda grabu ir jis Ds.

sámtį atidúoti pavesti šeimininkavimą: Jau tuoj, dėdiene, atidúosi sámtį marčiai Alk.

šunimì atsidúoti nusibosti, įkyrėti: Toks darbas tai šuniù atsidúoda Trgn.

\ duoti; antduoti; apduoti; atiduoti; daduoti; įduoti; išduoti; nuduoti; panuduoti; paduoti; parduoti; apiparduoti; atparduoti; išparduoti; perparduoti; užparduoti; perduoti; praduoti; priduoti; suduoti; pasuduoti; užduoti